- kantupyti
- kantùpyti, -ija, -ijo (plg. kantapyti) tr.; M varginti, kamuoti, kankinti; kvaršinti galvą, neduoti ramybės: Jau jį kantùpijo ta liga baisiai Slv. Liaukis manęs nekantùpijęs (kutenant padus) Vdžg. Kad ne ten, tai čia, o tu turi jį kantùpyti (erzinti) Vdžg. Pradeda kantùpyt – reiks atiduot skolą Mrj. | refl.: Nusibodo kantùpytis su tais gyvuliais Skr. Ką tu čia vienas kantùpijies! Skr. Anydvi (= aniẽdvi) besikantùpija, t. y. besimuša J.
Dictionary of the Lithuanian Language.